lalatuoti

lalatúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. barškėti, tarškėti: Bruk tu peklon savo karvalatą; lalatúoja ir lalatúoja Užp. 2. tr. prk. menk. plepėti: Et, ką čia niekus lalatúoji, nei čia nieko bus, nei niek Užp.